Atviruko filosofija

Susimąsčiau kas slypi už atviruko, kokia jo filosofija?  
Noriu pasidalinti mintimis, kilusiomis iš savo patirties, apie atviruko svarbą mūsų kasdienybėje.

 

Savivertė, dėmesys, reikalingumas
Laišką galime skaityti daugybę kartų, tik panorėję, o telefoninio pokalbio nepakartosi. Ir tikrai, žinau iš savo patirties, kiekvieną kartą po kiek laiko atsivertus sveikinimą, jis visai kitaip prabyla, atliepia ir nuramina išgyvenant sunkų etapą, veikia terapiškai. Viena draugė dalinosi, kad gauti sveikinimai pakelia savivertę, ji pasijunta reikalinga. Išsidėlioja kalėdinius sveikinimus ir džiaugiasi.

Tokia mažo paveikslėlio galia.

 

Sveikinimas, atsiųstas paštu, – prabangus susitikimas
Šiais skubiais skaitmeninio pasaulio laikais paštu gautą ranka užrašytą sveikinimą vertinu kaip  praštmatnų gyvenimo prieskonį. Tokia prabanga skirti laiko lėtam susitikimui, pokalbiams, atsitraukimui nuo kasdienybės, tam, kas virpina širdį, kas tikra, jauku. Išplėšti save iš rutinos ir atsigręžti į kitą.

Maloni prabanga ir šventė gauti ranka užrašytą sveikinimą. Džiaugiesi radusi voką pašto dėžutėje, namuose krestelėjusi į krėsliuką nekantriai jį atplėši, išimi atviruką ir tyrinėji piešinį bei tekstą. Skaitydama sveikinimą jaučiu, kaip rašysena atskleidžia sveikintojo charakterį, rodos, net girdžiu balso tembrą. Tai prilyginčiau gyvam susitikimui, tik tokį pokalbį galima skaityti dar ne kartą.

Tai ir vadinu prašmatniais susitikimais – atviruko, laiško forma. Štai kodėl rašau sveikinimus, kartais susirašome ranka laiškais su drauge. Tai tarsi meno terapija – atvirukų kūrimas. Kitiems tai įdomesnių atvirukų paieška internete, knygynuose ar parduotuvėlėse, o sveikinimo rašymas – buvimas kartu.

 

Sveikinimo rašymas kaip bendravimas
Sustokime kasdienybėje, susitikime bent liesdami popierių parkeriu.

Prisėskime prie stalo. Parkeris tai mūsų balsas, o sakinių eilutės su apmąstymo pauzėmis – dialogas su šypsena veide. Rašant sveikinimą užlieja malonūs prisiminimai ir gimsta sveikinimo tekstai, tarsi laiškai su linkėjimais, padėka, padrąsinimu, pasidžiaugimais.

Tai maloniai nuteikia ne tik rašantį, bet ir adresatą. Sukuriama džiaugsmo, dėmesio dovana, smagi nuotaika, maloni staigmena.

 

 

Sveikinimai dovanoja geras emocijas
Atidarau savo dėžutę, kurioje kaupiu gautus sveikinimus nuo vaikystės iki šių dienų. Tai labai gražus archyvas. Paėmusi atviruką per rašyseną jaučiu to žmogaus charakterį, skaitydama sveikinimą prisimenu įvykius, iškyla daug žavių prisiminimų. Pagalvoju, kaip sveikinimo autoriams dabar sekasi. Atvirukų paveikslėliai mena praėjusį laikotarpį, to laikmečio madas, istoriją.

Atvirukas – toks nebrangus būdas dovanoti geras emocijas, praskaidrinti dieną.

 

Atvirukas – dovana
Atvirukas tampa ir dovana. Brangia dovana, nes skiriame laiko susitikimui – ieškome, renkame kuo gražesnį atviruką, deriname prie jo voką, perkame pašto ženklą, renkame sveikinimo žodžius ir išsiunčiame. Dovanojame savo laiką susitikimui atviruko pavidalu.

Ar susimąstote, kad atviruką gavęs jūsų bičiulis ar bičiulė gali jį įsirėminti, ypač, jei jis atspaustas viena iš grafikos technikų. Įrėmintas atspaudas papuoš namų interjerą ir taps gražiu prisiminimu.

Pasidalinkite naujiena

Kitos naujienos

Atviruko filosofija

Susimąsčiau kas slypi už atviruko, kokia jo filosofija?  Noriu pasidalinti mintimis, kilusiomis iš savo patirties, apie atviruko svarbą mūsų kasdienybėje.